ji smalsutė. aš tikėjausi persikraustymo šoko ir baimės, kurie galėtų būti būdingi jautriam mažam padarėliui naujoje vietoje. nieko panašaus. vos atsikrausčiusi, ji patikrino visus užkaborius ir susirado saugią vietą, kur sprukdavo išgirdusi nepažįstamų garsų, tačiau ten teužtrukdavo kelias minutes ir vėl išlįsdavo patikrinti naujų kvapų ir objektų. dabar ta vieta po sofa yra naudojama kaip viena iš žaidimų platformų ir yra puiki priedanga pelių atakoms. lentynos, kabyklos, spintos - jos atrakcionų parkas, o skalbinių dėžė - geriausias lopšys popietės snauduliui.
ji komunikabili. po kelių valandų nesimatymo ji man visada papasakojo, ką spėjo per jas nuveikti, ir kaip klaidinga buvo iš mano pusės ją palikti vieną. mes nuolat persimetame vienu-kitu žodeliu ar murktelėjimu. nuo jos atsiradimo, mano namai niekada nebūna tušti.
ji puikus žadintuvas. kiekvieną rytą likus pusvalandžiui iki mano žadintuvo skambučio, ji susirango ant mano pagalvės ir pradeda paslaugiai murkti, ruošdama mane tiems nemaloniems garsams. po kelių minučių jos nosis įsiremia į mano nosį ir aš pradedu knirzti dėl kutenančių jos ūsų.
ji gera slaugė. nes nesitraukė nuo manęs nei per migrenos priepuolį, nei gripo metu.
ji yra urvinukas. jos aistra įsirausti į kalną rūbų ar patalynės kurį laiką buvo malšinama slapstymusi po sofos užklotu, tačiau dabar ji patenkinama tik įsiprašius į skalbinių dėžę.
ji gerutė. ir kantriai kenčia, kol mokausi karpyti jos nagus, valyti akytes ir ausis, aprengti jai megztinį ar tiesiog nesikeliu jai žadinant.
ji apžora. nes dar prisimena buvimą ant paskutinio hierarchijos laiptelio, todėl labai sunerimsta pamačiusi apytuštį savo dubenėlį.
ir ji labai meilutė. tiesiog. visiems.
[ir dar ji puikiausias parodinis katinas, šilkinį charakterį paveldėjęs iš mamos, bet apie parodas - ateityje.]
No comments:
Post a Comment