pirmą kartą orientalus pamačiau dar vaikystėje čekiškoje ar slovakiškoje knygelėje apie kačių veisles. tik vieną fotografiją su dviem gracingomis panteromis - juoda ir šokoladine. manau, kad būtent tokios katės pirmiausia ir patraukia orientalų gerbėjų širdis.
[foto priklauso monoceros veislynui ]
kai grįžau prie savo svajonės prieš trejus ar ketverius metus, nesitikėjau rasti šių gracingų ir sofistikuotų kačių lietuvoje. maloniai nustebau, kadangi radau tegu ir negausios, tačiau labai įdomios informacijos. visgi nenorėjau skubėti, todėl turbūt per ilgai rinkausi žinias apie rytietes: jų charakterį, gyvenimo būdą, tipus, o taip pat apie jų veisėjus, kurių per tuos metus tikrai pagausėjo. dabartinių orientalų naujokų paieškos turėtų būti daug lengvesnės - informacijos forumuose labai pagausėjo, o brigita startavo savo blogą .
taigi, ryžausi. žinojau, kad noriu geros katės, kurios kilmė nekeltų man abejonių. veisėjo, kuris nepamirštų savo kūdikio, vos tik jį man atidavęs, o prireikus - padėtų patarimais. nors buvau prisižiūrėjusi šimtus orientalų fotografijų, norėjau juodo arba šokoladinio kačiuko. o rezultatas....
užklydau pas brigitą beieškodama to efimeriškojo juoduko, o mane pasitiko naglo veidelio vėžliukė, kurios augimą jau kelis mėnesius stebėjau fotografijose. jos charakteris, energija, žaismingumas visiškai mane nuginklavo. kadangi skaitote šias eilutes, turbūt akivaizdu kelios dienos, kurias po to paskyriau refleksijai, daug nepadėjo.
nes šitas kūdikis nusinešė mano širdį vos tik gimęs.
ji atsikraustė į mano namus taip natūraliai, lyg visada būtų juose ir gyvenusi. pirmąjį vakarą ji murkė ant mano lovos, pirmąjį rytą mes kartu gėrėme kavą virtuvėje. šiuo metu ji tupi ant peties ir tikrina mano gramatiką.
No comments:
Post a Comment